Dépi moun koumansé matjé teks litérè an kréyol,
fab-la toujou trapé anpil siksé ki adan bannzil Lé Zantiy la ki
adan ta Loséyan Endien an. Kisiswa François Chrestien (1820) atè
Moris oben Louis Héry (1828) atè La Rénion, oben, pli ta, François
Marbot (1846) atè Matinik ek Paul Baudot (1860) atè Gwadloup, ek,
pli ta ankò, Gilbert Gratiant (1958) épi Sylviane Telchid ek Hector
Poullet (2000), pres tout sé matjè-tala té ka fondasé lékriti-yo
anlè Jean de La Fontaine, pi gran fabilis fwansé, ki li-menm té
ka apiyé asou Esope, an fabilis grek an tan nanni-lontan
Poutji fab-la sé kanman litérè ki trapé plis siksé
adan sé diféran péyi kréyolopal-la? Es sé davwè i pi kolé bò pawol
palé? Es ni an liannaj ki ka fet ant majolay kréyol-la (kont, titim,
pwoveb kisasayésa.) ek linivè zanimo sé fab-la? Ki manniè sé matjè-nou
an réyisi ralé kréyol-la adan oralité-a i ka benyen an pou vréyé'y
monté adan siel pawol matjé kivédi lékriti? Kiles mésaj nou ka jwenn
atravè sé fab kréyol-la ek es i diféran di ta sé fab L'Ewop-la?
é tout sé keksion-tala Jean Bernabé ka chaché réponn adan liv-tala
éti i ka katjilé asou chous ek nati fab-la dépi lépok L'End, koté
i paret pou primié fwa. I ka dékatiyé chak sé fabilis kréyol la
yonn dèyè lot pou sa montré ki manniè chak adan yo wouvè pwop chimen'y
adan larel litérè-tala. Soutou, andidan chak sé ev-la, i ka fè an
klasman sé teks-la silon rapò-a yo ka antwoutienn la épi teks primié
douvan La Fontaine la asou an bò ek asou an lot bò, nannan kiltirel
kréyol-la.
Epi bidim travay Jean Bernabé a, nou ka dékouvè
valè dé moun kon Héry, Marbot, De Saint-Quentin oben Gratiant ki
nou pa té ka soupsonnen davwè litérati frankopal la sitelman fò
lakay nou, i ka pres toufé sè kréyolopal-li a. Bernabé ka viré mété
listwè litérè nou adan véritab larel-dwet li kivédi an larel-dwet
ki pa ka anni konsivwè sé sé teks frankopal yo sel ki vo nou pwan
tet-nou katjilé anlè yo. Atjèman, nou sav ki bò yà, pa dèyè yo,
anba lonwaj-yo, té ni an lot kalté model matjé ki té ka koumansé
fè mannev pou sa tijé déwò: matjé kréyolopal-la. Ek sé adan fab
primié i fè prev-li. |
200 pages - format 17 x 24 cm, couverture quadri pelliculée,
broché dos carré cousu fil textile.
ISBN: 2-84450-126-4, Ibis Rouge Editions, 97351 Matoury (Guyane),
© 2001
Prix: € 20 Euros |