Guides du Capes de créole 

"WORK IN PROGRESS"

DJAB-LA
ADAN
KILTI KREYOL LA

par Raphaël Confiant
 

En préparation

Mis à jour :
 

Le GEREC-F travaille à l'élaboration de plusieurs GUIDES DU CAPES DE CREOLE correspondant au nouveau programme du concours publié au B.O. de juin dernier. Ils seront publiés à compter de la fin du mois d'octobre 2004. Nous vous présentons provisoirement deux d'entre eux qui sont en cours d'élaboration :

L'auteur souhaiterait recevoir avis, remarques, critiques et propositions d'améliorations à propos de ces deux manuscrits, étant bien entendu que les textes présentés ici ne correspondront pas tout à fait aux ouvrages publiés puisqu'ils sont en cours de rédaction.

Ecrivez-nous .

"Nous vous offrirons également un certains nombres d'articles concernant le magico-religieux dans la culture créole :

Sanblaj-dékatman1

1. BAYALE

1. 1. Limajinè/Limajinasion
1. 2. Limajinè kréyol la
1. 3. Ki jan lakréyolizasion ka woulé
1. 4. Bondié épi Djab adan kilti kréyol la
1. 5. Manniè nou mennen wouchach-nou

2.  « MABOYA KA BAT NOU ! »
(DJAB-LA ADAN KWAYANS SE KARAYIB-LA)

2. 1. Maboya, an bondié ki séléra
2. 2. Fwansé ka pwotéjé Karayib kont Maboya
2. 3. Karayib ka manjé moun

3.  DJAB-LA ADAN KWAYANS SE PRIMIE KOLON FWANSE A

3. 1 Tizanè la Réinion.
3. 2. Liv lanmaji (« Le Grand Albert », « Le Petit Albert »…)

4. « ABOBO ! »
(DJAB-LA ADAN KWAYANS SE DJOUK AFRITJEN AN)

4. 1. Djab adan rilijion vodou a
4. 2. Djab adan tjenbwa Gwadloup/Guiyàn/Matinik
4. 3. Rankont épi an tjenbwazè

5. KI MOUN KI DJAB-LA

5. 1. Senk fidji djab la
5. 2. « Djab-la sé an bel Bétjé ! »
5. 3. Angajman épi Bétjé-a/Djab-la

6. DIFERAN FIDJI DJAB-LA KA PWAN

6. 1. Ladjables/Manman-Dlo
6. 2. Dowlis-la
6. 3 Soukougnan/Soukilan/Volan/Bizango
6. 4. Zonbi
6. 5. Mofwazé-la
6. 6. Chouval twa-pat
6. 7. Jan-gajé/Angajé

7. KOTE DJAB-LA ENMEN FREKANTE

7. 1. Djab adan pié-fonmajé
7. 2. Djab adan kat-chimen

8. DJAB-LA EPI LAJAN

9. KI JAN POTEJE KO'W KONT DJAB-LA

9. 1. Poteksion kò kont Djab-la
9. 2. Poteksion rad kont Djab-la
9. 3. Poteksion kay kont Djab-la
9. 4. Poteksion koté ou ka travay kont Djab-la

10. DJAB-LA ADAN SE KONT KREYOL LA

11. DJAB-LA EPI MALADI-TET

11. 1. Lasians maladi-tet nan péyi kréyol
11. 2. Foudokri ek tjenbwa
11. 3. Foudokri ek vodou

12. « ABI ! ABI ! MI DJAB-LA DEWO ! »
(DJAB-LA ADAN KANNAVAL)

13. DJAB-LA EPI MAYEMEN

14. DJAB-LA EPI NEG-MAWON AN

14. 1. Mawonnaj an Ayiti, an Gwadloup-Matinik ek an Guiyàn
14. 2. Jan moun té ka wè neg-mawon an

15. DJAB-LA EPI LAPOLITIK

16. DJAB-LA EPI FLANMASON

17. « KI DJAB CHANJE CHIMIZ OU KA DI MWEN AN ? »
(DJAB-LA ADAN TI-PAWOL, TITIM EK CHANTE KREYOL)

17. 1.« Djab-la » adan pawol natif-natal
17. 2. « Djab »-la adan non fwitaj 

18. « DONNEZ-MOI LA FOI SAUVAGE DU SORCIER ! »
(DJAB-LA ADAN LITERATI ANTIYEZ EK GUIYANEZ FRANKOPAL LA)

18. 1 Aimé Césaire, poet-ougan
18. 2 « Diab-la », an woman ta Joseph Zobel
18. 3. « Manman-Dlo et la fée Carabosse » ta Patrick Chamoiseau

19. « WI-WAN ! WI-WAN ! WI-WAN ! »
(DJAB-LA ADAN LITERATI KREYOLOPAL LA)

19. 1. Tjenbwa adan « Atipa » (1885) ta Alfred Parépou
19. 2. « Dézafi » (1975) ta Frankétienne, zonbifikasion pep ayisien an
19. 3. « Ravinodyab » ta Félix Morisseau-Leroy

20. FINALDIKONT

SANBLAJ-LIV2

PAWOL-NEF3

1. Bayalé

Lè nou ka katjilé anlè fidji Djab-la adan kilti kréyol la, fok pa nou janmen bliyé ki kilti-tala pa anni tijé an manniè blip nan bouden sosiété bitasion-an. Chous-li ka rimonté a primié kontak éti sé moun-natifnatal4 la Karayib la trapé épi sé kolonizatè niopen5an kivédi dépi finisman 15è siek-la. Kon nou sav, té ni dé gran lawonn 5popilasion adan bannzil7-nou an :

  • té ni an primié pep, sé Taino-a ki té sòti adan Plato sé Guiyàn la apochan 5.000 lanné avan Jézikri. Yo té ka viv adan sa nou ka kriyé jòdi-jou, sé Gran Zantiy-la (Kiba, Janmayik, Ispaniola ek Pòto-Riko).
  • té ni an déziem pep, sé Kalinago-a oben Karayib, ki sòti menm koté-a, men ki rivé anni yon milénè avan Jézikri.

Sé dayè larivé sé Panyol-la ki koré balan sé Karayib-la davwè yo té koumansé monté, ka kolonizé, yon zil pa yon zil, jik pabò sa nou ka kriyé atjèman lé Zil Viej. Kivédi yo té ni tan mété tout sé Ti Zantiy-la anba lopsion-yo ek yo té fann fwa sé Taino-a (/Arawak). Kon sé primiè kwonikè-a ka apwann nou tou, sé Karayib-la té tjwé tout sé nonm arawak la men yo té gadé sé fanm-lan pou kont-yo. Sé pou sa, an kwonikè kon Pè Labat ka étonnen kò'w di wè ki fanm épi nonm pa té ka palé menm lang-lan. Sa ki pasé sé ki sé Karayib-la pa té chayé anlo fanm dèyè yo ek yo pwofité pou varé ta sé Arawak-la.

Listwè ka apwann nou ki sé kolonizatè panyol la érisi dépotjolé jik bout pep Taino a mé yo pa janmen rivé mété lapat asou sé Ti Zantiy-la abo tout éfò yo fè. Mwens ki 30 lanné apré Kolon débatjé, pa té rété Taino ankò aloski sé Karayib-la rivé rézisté jik an 1625 kivédi pres 130 lanné apré i té rivé. Poutji dé moun ki pa té ni gwo zam (enki lak épi flech) érisi ripousé sé Panyol-la abo yo té ni fizi épi kannon ? Ni dé rézon a bagay-tala :

Sé Karayib-la té dé déplasè8, sé dé moun ki té ka chanjé koté anpil. Kidonk lè yo té pwan fè adan an zil yo té ka kouri séré adan an lot pou fè préparé an kont-atak. Yo envanté sa nou ka kriyé jòdi-jou « ladjè gériya ».

Sé Panyol-la, ki pa té touvé anlo lò adan sé gran zil-la ek ki rézistans sé Karayib-la té ka terbolizé9, koumansé gadé-wè es yo pa té pé ay pi douvan pa koté la soley ka kouché. Sé kon sa yo dékouvè Preskil Yukatann la kivédi yo dékouvè kontinan méritjen an li-menm. An fwa sa fet, yo anni bliyé sé ti zil lé Zantiy-la ek yo koumansé kolonizé Meksik, Guatemala, Péwou etc…

Sel témwayaj nou asou primié kontak ki té ni ant sé Karayib-la ek sé kolon-an, pou lawonn-lan ki ka entérésé nou an, kivédi sé téritwè fwansé a, sé sa sé kronikè-a ka rakonté nou. Konmva sé Karayib-la pa té konnet lékriti, nou pa konsèvé ayen di kwayans-yo an manniè direk. Si nou ni an diksionnè ek an gramè lang karayib la, sé an labé fwansé ki matjé'y : Pè Breton (…). Kivédi fok nou dékatiyé10 sé témwayaj-tala épi anchay pridans davwè yo pa objektif pis sé Niopen-an té ni an vié lidé di sé Karayib-la. Konmva sé moun-tala pa té krétien, pis yo té ka viv pres tout touni épi pis yo té ka manjé mòso lachè lènmi-yo, sé Niopen-an déklaré ki yo té an bann moudong11. Dayè, mo fwansé-a ki lé di «moun ka manjé lachè moun», «cannibale», ka vini di non sé Karayib-la : Kaniba (gadé-wè dékatman n° 2).

Fidji Djab-la lianné épi dot imajinè tou : ta sé Blan-an, ta sé Neg l'Afrik la ek, pli ta, ta sé Zendien l'End lan. Kon nou ké wè, laplipa adan sé kolon fwansé a té sòti nan fonfonn lakanpay (gadé-wè dékatman n° 3). Sé moun ki pa té sa li ek ékri ek ki té ni an lafwa katolik bièbiè12, sa yo ka kriyé an fwansé « an lafwa moun ka fè chabon ». Kivédi yo té ka kwè adan mirak Bondié té pé fè adan lavi tou lé jou yo (kontel djéri an maladi oben fè mòso tè-yo pòté an bel rékot) ek adan salopté Djab té pé fè yo (kontel rann an moun fou nan mitan tet oben hanté an kay). Fok pa bliyé non pli ki, nan koumansman 17è siek-la, lè sé Fwansé-a débatjé atè lé Zantiy, Légliz katolik té apenn sòti adan pliziè siek (ki yo ka kriyé « Mwayen Aj ») éti i té mennen an ladjè red-é-dri kont « Djab »-la, sa i té ka kriyé « fos lè-mal ». Yo té ka kontinié, tanzantan, brilé moun, soutou fanm, ki té akizé fè sòsié.

Kantapou sé Neg l'Afrik la ki débatjé-a (gadé-wè dékatman n° 4), laplipa adan yo té ka kwè adan Vodou ki sé an rilijion ki tini anpil bondié (non-yo sé « lwa ») adan'y. Pou sa antré an kominikasion èvè sé lwa-a, lapriyè pa té sifi : fok pret-la (« ougan »-an) té antré adan an kalté djigidji13. A lè-tala, tjek lwa té ka antré nan tet-li ek té ka koumansé palé ek réponn kèsion kwayan-an té lé konnet répons-yo a. Si, kon nou ké vwè, tout lwa pa mové, ni adan yo ki séléra bon séléra ek sé yo moun k-ap fè wanga (/tjenbwa), kivédi bòkò (tjenbwazè) ap sèvi lè yo ka fè konmes-yo. An sèvis-lwa (lanmes vodou), sé an espektak ki ka enprésionnen'w ek sé kon sa, sé kolon fwansé-a vini déklaré Vodou pa té dot ki biten a Djab. Sé kon sa Légliz katolik koumansé konbat li.

Apré labolision ladjoukann, Bétjé fè travayè zendien ek chinwa vini pou sa ranplasé Neg adan sé pies-kann lan. Sé Zendien-an mennen rilijion-yo (gadé-wè dékatman n° 11), Endouiz-la, ki, li tou, antré adan imajinè kréyol la, ki mofwazé'y, anrichi'y, abo Légliz katolik chaché déchouké'y tou, menm jan i té fè pou Vodou-a. Konmva sé Zendien-a pa té pé gloriyé Bondié-yo an manniè lib, yo apiyé anlè yonn-dé pratik ki ka enprésionnen kwayan-an kon zafè « pousari-a » (prêt endouis la) ka monté-dansé anlè lanm filé anlè an koutla oben sakrifikatè-a ka dékalboré14 mouton ek kok adan an gran voltijay san.

Tout sé kwayans rilijié tala - karayib, niopen, afritjen ek zendien - ké migannen yonn épi lot pannan pliziè siek pou sa mété doubout an limajinè kréyol ki ni pwop larel-li, pwop pèsonalité'y. Sé poutji fok nou pwan tet-nou katjilé asou fénomenn lakréyolizasion-an pou nou rivé sézi ki jan limajinè-tala rivé fòmé kò'y ek soutou ki jan i ka woulé.

  1. Sommaire.
  2. Bibliographie.
  3. Néologisme.
  4. Autochtone.
  5. Européen.
  6. Zone.
  7. Archipel.
  8. Nomade.
  9. Insupporter.
  10. Analyser.
  11. Sauvage.
  12. Naïf.
  13. Transe.
  14. Décapiter.
 
 
logo